- vanojimas
- vanójimas sm. (1) → vanoti: 1. BŽ349, DŽ, NdŽ Dabar išeina iš mados tie vanójimai [pirtyje] Kp. Nuo gumbo, kaip moterim, taip vyram, gelba vanojimas, braukymas, vožimas LMD(And). | refl. DŽ1: Jaunikliai kaip sueidavom pirtin, tai kaip pradedam vanotis, tai be galo būdavo to vanójimosi Krs. 2. NdŽ. 3. ║ NdŽ. \ vanojimas; apsivanojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.